čėringė

×čė́ringė (vok. dial. zêrunge) sf. (1) 1. Q638, R410 maistas, valgis: Čė́ringė kelionei K. Siūlė jam penkiasdešimt dolerių ant nedėlios ir visą čėringę Sch150. Jiemus jų pinigus ataduoti, kožnam ing jo maišą, taipajag ir čėringę (istrovą) ant kelio BB1Moz42,25. 2. Prk pinigai mažoms išlaidoms, arbatpinigiai: Duok ma[n] čė́ringės, einu papirosų pirkt Vlkv.